Manau daugelis yra girdėję raginimą atsidėti ateičiai ar juodai dienai. Puiku jei jau tai darote, o jei dar ne tai savęs paklauskite kodėl? Gal būt atsakyti į šį klausimą padės vienas iš mano video „Psichologiniai taupymo stabdžiai“. Taip tai ne visada yra lengvas klausimas apie iš pažiūros paprastą ir racionalų dalyką. Dažnai panagrinėję tokio neveiksnumo priežastis galime savyje surasti mums patiems juokingų, niekuo nepagrįstų įstiklinimų. Tad juos radus belieka iš jų pasijuokti ir su gera nuotaika priimti padėtį keičiančius sprendimus.

Na o tie kurie jau kaupia ar yra sukaupę atsargų ateičiai, gal būt pasigedo informacijos kas tūrėtų sudaryti žmogaus finansinį rezervą. Gal kartais savęs klausiate nejaugi tai viskas ką reikėtų dėl savęs padaryti? Na jei taip, tai šis straipsnis padės jums pasitikrinti ką jau turite ir ką dar galite padaryti.

Kokia yra finansinio rezervo idėja? Pagrindinė idėja yra apsisaugoti nuo nepalankių ekonomikos ar gyvenimo ciklų, atidedant dalį iš ekonominio pakilimo ar sėkmingų gyvenimo etapų. Pasaulio ekonominė sistema yra galybė įvairių ciklų visuma. Kažkas prasideda, kažkas baigiasi, kai kurios ūkio šakos įsisavina technologijas ir sarčiai plečiasi, o kitos yra stagnacijoje ar patiria nuostolius. O tai galiausiai visada atsiliepia paprastam dirbančiam žmogui.

Tai pat ir žmogaus gyvenimas yra ciklas, pradžia – mokslas, aktyvus laikas, kada turim daugiausiai fizinių ir protinių jėgų. Tada sugebam viską užsidirbti ir vargu ar būdami pensijoje ženkliai padidintume savo turtą.

Taigi kaip matyti visur yra ciklai, kurie turi savo pradžios, vystymosi, brandos ir pabaigos fazes. Todėl niekas negali ginčyti fakto, kad bus nepalankių situacijų, todėl joms reikia būti pasiruošus.  


 

Trumpalaikis rezervas, 4 – 6 mėn. atlyginimo dydžio “Juodai dienai”

Tikriausiai visi esame girdėję posakį „atsidėk juodai dienai“. Pasakymas jau seniai visiems nusibodęs, bet už jo slypi teisinga mintis tik galia labai nekonkreti ir mažai ką pasakanti.

Asmeniniuose finansuose po išlaidų suvaldymo reikėtų pasirūpinti galimu trumpalaikiu pajamų netekimu. Tai gali būti darbo netekimas ar kitas atvejis kuomet netenkame savo pagrindinio pajamų šaltinio. Tai tarsi kaip draudimas nuo atlyginimo netekimo, tik draudimo kompanija šiuo atveju esate jūs patys.

Taigi aktualiausias bet kokio draudimo klausimas yra draudimo suma. Kadangi šiuo atveju mes patys sau kaip draudimo kompanija tai galime ją susigalvoti kokia norim. Tačiau tam yra rekomendacijos nuo 3 – 6 mėnesių jūsų atlyginimo dydžio. Turėdami tokį rezervą jūs ramiau jausitės jei netektumėte darbo. Be to galėsite ramiau ir atidžiau ieškotis naujos darbo vietos, nes vidutiniškai Lietuvoje susirasti nuolatinį darbą trunka iki 6 mėnesių. Tad jei sukaupiate tokia atsargą, tai jūsų rezervas nenupaišytas iš lubų, o pagrįstas Lietuvos darbo rinkos statistika.

Sekantis svarbus momentas kaupiant trumpalaikį rezervą, tai susirašyti aiškias taisykles kada mes galime sau leisti naudotis šiuo rezervu. Kad nebūtų taip, jog pritrūkus kokiam nors pirkiniui būtų pasinaudota šiuo svarbiu rezervu, o įvykus kokiam nors įvykiui, pagal kurį jau galime pasinaudoti šiuo rezervu, neužteks rezervo pinigų.

 Taip pat būtina paminėti, jog šio rezervo kaupimas turi būti likvidžiomis priemonėmis, tai yra tokiomis kurias reikalui esant galima iškarto išsigryninti. Tam tikriausiai labiausiai tiks neterminuoti indėliai arba kokia atskira sąskaita į kuria jūs pervesit arba automatiškai bus pervedama tam tikra jūsų sugalvota pinigų suma. Užbėgant už akių norių su visais sutikti, kad taip šiuo metu indėlių palūkanos, o ypač neterminuotų yra labai mažos, bet šio rezervo esmė yra ne uždirbti iš palūkanų, kas savaime suprantama būtų puiku, bet šio rezervo esmė yra sukaupti pinigų sumą kritiniams atvejams, kai netenkame pajamų šaltinio. Norint sukaupti sau tokią atsargą geriausia būtų susidaryti planą kiek pinigų galime sau leisti atsidėti ir kiek laiko reikės reikiamai sumai sukaupti. Tai nebūtinai reikia padaryti per kelis mėnesius ar metų laikotarpį. Sutikite, kad retai kas darbą keičia kelis kart per metus, todėl tikslą sukaupti konkrečią pinigų sumą galite išsikelti dviem ar trim metam. Tai priklausys nuo to koks jūsų atlyginimas, kokio dydžio sumą pasirinksite ir kaip greitai norite ją sukaupti.

Verta paminėti ir tokį niuansą, jeigu pasirinksite kaupti rezervą neterminuotu indėliu, tai anksčiau ar vėliau susikaups kažkiek palūkanų. Nes vistiek žemų palūkanų laikotarpis amžinai netruks. Todėl rašant rezervo panaudojimo taisykles galima įtraukti palūkanų panaudojimą. Palūkanas galima leisti pasiimti kitoms reikmėms ar norams, kaip atlyginimą sau už atsidėjimą sau arba po truputį mažinti kaupimo našta paliekant palūkanas sąskaitoje. Tiesa kai jau rezervas bus sukauptas galėsite naudotis kasmet vis pasipildančiomis palūkanomis arba jomis didinti savo rezervą.

Tai yra pagrindinės gairės kaip reikėtų kaupti trumpalaikį rezervą. Svarbu suvokti, kad tai yra atsakingas procesas ir į tai reikia žiūrėti rimtai susikuriant aiškias savo taisykles, kurios labai nesikirstų su jūsų gyvenimo būdu ir būtų realistiškos.

Kaupiamasis gyvybės draudimas.

Aptariau pirmąją finansinio rezervo dalį, tad metas aptarti antrąją. Ši dalis yra skirta ilgalaikiam taupymui arba pensijai. Tai yra tam gyvenimo laikui kada nebenorėsime arba nebegalėsime daugiau dirbti.

Bene geriausiai tam tinkanti priemonė yra kaupiamasis gyvybės draudimas (garantuotų palūkanų) dėl trijų priežasčių. Pirmoji, jog yra kaupiamas kapitalas garantuotomis palūkanomis, antroji, jog jūsų gyvybė yra apdrausta būsimąja sukaupto kapitalo verte, tai ypač aktualu šeimoms, nes paprastai pirma patartina drausti tą kuris daugiausiai uždirba. Esminis šios finansinės priemonės pranašumas prieš visas kitas yra tas, kad kaupiamasis draudimas, apdraustajam netikėtai mirus, garantuoja išmoką daugiau ar mažiau lygią ateityje sukaupto kapitalo dydžiui kurį apdraustasis sukauptų sakykim per 20 ar daugiau metų. Todėl šeimai tokia išmoka yra gyvybiškai svarbi kol ji prisitaikys prie netikėtai pasikeitusios padėties. Verta paminėti, kad draudimo suma turėtų būti nemažesnė kaip 2 – 4 metų apdraustojo atlyginimo dydis. Tai yra tokio dydžio, kad po pagrindinio šeimos maitintojo mirties šeima nepakeitusi poreikių galėtų gyventi dar 2 ar 4 metus.

Tračioji priežastis, kodėl kaupiamasis gyvybės draudimas yra viena geriausių priemonių ilgalaikiam taupymui yra ta, jog pasibaigus sutarties laikui yra išmokama draudimo suma ir per visa sutarties laikotarpi stabiliai pridedamos palūkanos. Visu šiuo kapitalu galime visiškai laisvai disponuoti, priešingai nei kaupiant pensijų fonduose, bet apie tai kitame straipsnyje.  Sukauptą kapitalą galime naudoti savo pensijai. Taigi pasiekti visi trys tikslai, kapitalas kaupiamas saugiai ir stabiliai, yra garantuota šeimos apsauga apdraustajam mirus ir sukaupiamas kapitalas pensijai. Tokia yra kaupiamojo gyvybės draudimo esmė. Beje verta paminėti, kad ši priemonė priklauso trečiajai pensijų kaupimo pakopai, kuri yra skatinama gyventojų pajamų mokesčio lengvata.

Bendrai įvertinant kitas priemones reikėtų pažymėti, kad ilgalaikiam rezervui turėtų būti naudojamos taupymo, o ne investavimo priemonės.

 Taupymo priemonės, tai tokios finansinės priemonės kurios garantuoja stabilią grąžą už įneštą kapitalą ir neturi galimybės sumažinti sumokėtos pinigų vertės esant nepalankioms ekonominėms aplinkybėms ar neigiamiems fondo investavimo rezultatams.

Taigi, bet kokios kitos taupymo priemonės garantuoja tik tokią šeimos finansinę apsaugą kiek buvo spėta įmokėti įmokų ir sukaupti palūkanų. Todėl visos kitos taupymo priemonės, tokios kaip indėliai, mažos rizikos obligacijų fondai ar pensijų fondai kurie per ilgą laikotarpį turi stabilią teigiamą grąžą, gali būti kaip geras bendro finansinio rezervo papildymas.

Investavimas.

Tai, kad investavimą asmeniniuose finansuose nustūmiau į paskutinę vietą nereiškia, kad tai kažkuo blogas dalykas. Investavimas gali būti žalingas asmeniniams finansams jei netinkamai naudojamas, o šiaip tai yra geras būdas papildyti savo finansinį rezervą.

Pirmas dalykas ką verta paminėti tai investavimas visada turi didesnę ar mažesne riziką. Kuo didesnė rizika tuo paprastai didesnis galimas pelnas. Todėl prieš pradedant visada svarbu įvertinti galimą riziką. Tai yra tiksliai įvardinti galimą prarasti pinigų sumą ir kiek skausmingas būtų toks praradimas.

Bet koks investavimas turi turėti iš anksto apgalvotą strategiją ir taisykles, tai mažina žmogiškojo faktoriaus daromas klaidas. Kitas labai svarbus dalykas investuojant, tai rizikos išskaidymas, tai yra investavimas į kelias skirtingas priemones, taip apsidraudžiama nuo galimų nuostolių. Kitaip tariant, kiaušinius sudedame į skirtingas pintines.

Dar ką svarbu paminėti, kad investavimas, skirtingai nei anksčiau minėtos finansinės priemonės, reikalauja daug didesnio dėmesio ir daugiau laiko. Būtina domėtis sritimis ir priemonėmis į kurias investuojate jas analizuoti ir tik gerai jas supratus pradėti investuoti. Jei naudojantis anksčiau minėtomis priemonėmis pagrindinė pareiga yra laiku mokėti įmokas ir visa investavimo atsakomybė tenka kompanijai teikiančiai šias paslaugas, tai investavimo atveju visa atsakomybė tenka pačiam žmogui. Ir turite pagalvoti ar norite šios atsakomybės.

Tiesa norint pradėti investuoti galima rinktis mažiausią riziką turinčias priemones, tai yra dideli obligacijų fondai arba mišrūs obligacijų akcijų fondai. Taip bus smarkiai išskaidyta rizika, nes fondas investuoja į daugelį įvairių obligacijų ir akcijų ko pasėkoje yra pasiekiamas platus rizikos išskaidymas. Norint dar labiau išskaidyti riziką galima pasirinkti kelis visiškai skirtingus fondus.  Tokiu būdu galima po truputi auginti savo investicinį portfelį ir paskirti nedidelę jo dalį mokymusi. Jei yra noras toliau investuoti galima pabandyti įsigyti skirtingų įmonių akcijų ar indeksų ir pažiūrėti kaip seksis. Aišku prieš tai būtina suprasti kaip viskas veikia, kad nesėkmės atveju būtų galima padaryti kaip įmanoma geresnes išvadas.

Gal kiek išsiplėčiau apie investavimo teoriją, bet tai yra baziniai principai kuriais naudojasi profesionalūs investuotojai.

Verta paminėti kas iš plačiai siūlomų populiarių finansinių priemonių pakliūna į investavimo kategoriją. Tikrai labai daug kam teko susidurti su investiciniu gyvybės draudimu, nes jis ypač pradžioje buvo įkyriai visiems siūlomas, kaip puiki priemonė taupyti nors tai tikra investavimo priemonė. Lietuvoje apie 95% visų gyvybės draudimo sutarčių sudaro investicinis gyvybės draudimas. Viskas būtų gal ir gerai jei šiems žmonėms būtų buvę suformuoti teisingi lūkesčiai kaip investavimo priemonės kur galimi ženklūs nuostoliai, o ne kaip taupymo priemonės kur yra stabilus kapitalo augimas. Todėl nemažai žmonių po krizės patyrė labai ženklių nuostolių. Tai yra viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl pradėjau kurti šį puslapį.

Taigi jei norime pradėti investuoti galime pradėti investuoti įsigyjant investicinį gyvybės draudimą ir pasirinkus investavimo kryptis.

Kitas Lietuvoje populiarus investavimo būdas yra nekilnojamas turtas. Čia reikėtų atskirti spekuliavimą ir investavimą. Spekuliavimas kai įsigyjamas turtas ir tikimasi jo vertės augimo ateityje, kad pelningai parduoti. Investavimas – kai įsigyjamas NT, kad gauti nuomos pajamas ir tai yra geras pasyvių pajamų šaltinis. Tačiau verta paminėti, kad norint investuoti į NT reikalingas sąlyginai nemažas startinis kapitalas, tai priklauso nuo turto į kurį investuojate. Nebent jau turite kokio nors turto kurį galima paversti komerciškai patraukliu. Kitas būdas tai investuoti į investicinius fondus kurie investuoja į NT. Tiesa norint tai padaryti reikės pirma surasti fondą kurio minimali investavimo suma jums tinkama. Šie fondai gerai tuo, jog jums nebereikia rūpintis turimu NT.

Iš tiesų investavimas yra darbas ir jei tai jums yra įdomi, miela veikla kaip hobis tuomet tikėtina, kad domėsitės mokysitės ir pasieksite norimo rezultato. Na, o jei yra atvirkščiai ir jūsų tai labai nedomina, ir jums tik rūpi nusiimti investuotus pinigus tai mažai tikėtina, kad džiaugsitės rezultatais.

Ilgalaikiai tikslai

Koks būtų žmogus jei netūrėtų svajonių? Turbūt nei vienas tokiu žmogumi nesižavėtume ir ilgiau bendrauti nebūtų įdomu. Svajonės į ši pasauli atnešė daugybę nuostabių dalykų ir neturėtume nustoti svajoti. Tiesa jei svajonės nevirsta tikslu tai jos ir lieka tik svajonėmis. Nuo svajonės dydžio priklausys ir tikslas, kaip greit jį galėsime pasiekti. Be to tai turbūt neišvengiamai atsilieps asmeniniams finansams. Todėl šią dalį noriu apibrėžti kaip visiškai laisvą. Norių pasakyti, jog asmeniniai finansai nėra vien taupymas ir investavimas, reikia numatyti, tai yra įskaičiuoti ir svajones ar kitus mums gyvenime tikrai svarbius dalykus. Tai gali būti bet kas, kelionės, vaikų mokslas, sportinis automobilis ar sklandytuvas, bet kas. Tai nebūtinai turi būti brangūs dalykai, tai turi būti tai kas jums kalia džiaugsmą. Gal būt sakysite, jog po visų išlaidų ir taupymų jums nebelieka ką atsidėti dar ir svajonėms. Taip sutinku taip gali būti. Jei taip tada reikėtų pagalvoti apie papildomų pajamų galimybes. Gal būt paskaičiavus kiek galite atsidėti jūsų svajonę bus galima įgyvendinti po kelių, o gal dešimt metų. Na taip, taip irgi gali būti, bet sakykime jums 42 metai dabar ir svajonę pagal esamas pajamas galėsite įgyvendinti tik po 10 metų, sakykime nuvykti į Pietų Ameriką. Ir tuomet jūs galite rinktis ar 52 – jų būti aplankiusiam Pietų Ameriką ar ne. Pagalvokite kuris variantas jums labiau patinka. Tikriausiai atsakymas akivaizdus. Toliau viskas priklausys nuo to kokį planą parengsite tikslui ir nuo motyvacijos jo lakytis. Vienintelis klausimas kaip labai jūs norite svajonės? Tai ir lems ar jūs tai pasieksit. Nes pasaulis jau išrado daugybę būdų ir priemonių kaip pasiekti tikslus ir svajones jums lieka nuspręsti kuriais pasinaudoti.

Beje reikėtų nepamiršti, jog būna taip, kad gyvenime ne visi planai ir tikslai pavyksta. Bet sutikite, kad geriau jau stengtis negu nieko nedaryti. Galime sugrįžti prie kelionės į Pietų Ameriką. Sakykime per 10 metų jums nepavyko sutaupyti kelionei ir planą įvykdėte 70%. Tai irgi puiku. Pagalvokite ką puikaus galite už tai nuveikti, o gal pasiryšite dar taupyti metus kitus. Vykdydami savo planą būkite kūrybiški galite numatyti variantą „B“ arba eigoje galite koreguoti planą, nes aplinkybės visada keičiasi.

Na į pabaigą gal būt pagalvosite, kad visai nusivažiavau pradėdamas pamokslauti. Tačiau noriu pasakyti, kad pinigai yra puikus pasaulio išradimas neapsakomai palengvinęs pasaulio ekonomikos vystymąsi. Pinigai yra įrankis mainytis, jie mums suteikia galimybes, tiesa nevisas įmanomas, bet tikrai daug. Juk dirbdami darbą mes keičiame savo laiką į pinigus ir beje to laiko nesusigražinsime. Todėl su pinigais turėtume elgtis protingai. Sakykime jūsų valandinis darbo užmokestis 10 eurų ir nuėję į parduotuvę už 10 eurų nusiperkate tai ko jums gal visai nereikia, bet apie tai visai galvos nesukate, nes juk tai tik 10 eurų. O kas jei jūsų paprašytų valandą dirbti, kad gautumėte tai ką nusipirkote? Kaip tada, ar pagalvotumėte ar tas daiktas tikrai vertas valandos jūsų laiko kurio niekada nesusigražinsite? Juk mes visi iš esmės keičiame savo laiką į prekes ir paslaugas. Na nebent jūsų pinigai dirba už jus.

Pabaigai noriu pasakyti, kad valdydami savo finansus nemenka dalimi valdome ir savo gyvenimą. Nenoriu pasakyti, kad pinigai yra pagrindinė vertybė, nes tikrai yra daug svarbesnių, bet koks gyvenimas būtų be pinigų?  Mes menkai galime valdyti valstybę, nebent esate aukštą postą užimantis politikas, mes negalime pakeisti ekonomikos ar daugelio kitų aplinkybių, bet savo finansus valdyti tikrai galime.